glemėžius

glẽmėžius sm. sing. (1) žr. glemėžiai: Mėsa visa glẽmėžium kokiuo aptraukta Sdk. Nuskusk nuo sūrio glẽmėžių Vžns. Tavo agurkai supuvę, vienas glẽmėžius Lel. Upei išdžiūvus, ant dugnio palieka glẽmėžius Užp. Viedras žalio glẽmėžiaus priaugo Užp. Ne tiek žuvų, kiek glẽmėžiaus (vandeninės supuvusios žolės) Ds. Ir burnoj prisidaro glẽmėžiaus Ds. ^ Rūbas kaip glẽmėžius (skystas, retas) Lkm.